Kadaise, moterį, kuri pirmosios nakties su savo vyru metu nepademonstruodavo šiek tiek kraujo ir skausmo, sudegindavo ar pakardavo už paleistuvystę. Ji tapdavo visuomenės augliu, parazitu, kurį reikia sunaikinti, kuris nusipelnė bausmės už savo mirtinas nuodėmes, kuriam rojumi nebekviepia. Tik pragare skrudinamais kumpiais. Dar visai neseniai moteris, kurią aplankė motinystės džiaugsmas prieš jai tampant –iene, irgi sulaukdavo visuotinio pasmerkimo. „Paleistuvė“, „merga su vaiku“ buvo pagrindiniai epitetai, kuriuos ji laisviausiai galėjo į pasą šalia pavardės įsirašyti, jei tik tai būtų buvę leidžiama. Ką padarysi, rūtų vainikėlis buvo neatsiejamas lietuvaitės atributas.
O šiandien? Kas nors pasikeitė? Taip, rūtų vainikėlių nebepinam, akių droviai nebenuleidžiam, kai pamatom gražiai nuaugusį jaunuolį, pametusį savo marškinius, kur nors laukuose grėbiantį šieną.
Tačiau esminis požiūris į moters seksualinę patirtį labai ryškiai nepakito. Lygiai taip pat, kaip visais laikais buvo pateisinamas vyrų „ėjimas į kairę“, jų noras pamirkyti savo meškerę ne vienoje eketėje, polinkis į poligamiją ir, žinoma, noras pasigirti savo miegamojo trofėjais. Į tai visais laikais buvo žiūrima atlaidžiai. Vyras, turintis žmoną, tris meilužes ir reguliariai besimėgaujantis vienos nakties nuotykiais, visada būdavo suvokiamas kaip natūralus reiškinys ir vadinamas tiesiog „eržilu“, „patinu“arba (tai skamba kvailiausiai) „vyru“. Suprask, jis (patinas, eržilas, vyras) gali viską. Jis nenusižengia jokiems moralės principams dulkindamas pusę savo rajono moterų, nes jis juk VYRAS. Ir tai dar ne viskas. Neretai už savo nuotykius ir pergales varžybose „Užversk kuo daugiau bobų“, jis tampa tikrų tikriausiu stabu, dievu, kitų patinų idealu. Kai kalbama apie jį, skamba didinga aukštinamoji litanija, niekada nepamirštamos įjungti fanfaros ir skambūs epitetai. Su šypsena atleidžiamos jo nuodėmės: „Ką padarysi… Jis juk tikras vyras“. O tikra moteris? Kaip manot, mane kas nors su didžiu susižavėjimu balse pavadintų tikra moterimi, jei būdama žmona, dar mėgaučiaus poros meilužių draugija, o nuėjusi į klubą pasišokti iš jo išeičiau su kokiu žaviu nepažįstamuoju, kurio pasiūlymo apžiūrėti jo miegamajį, niekada neatmesčiau? Tikrai ne. Ir ne tik. Dar būčiau apšaukta paleistuve, kekše ir bloga mama. Nors tokie žodžiai nesikaupia burnoje, kai į šią situaciją pastatome vyrą.
Pikta. Labai. Tik nereikia galvoti, kad esu užkietėjus feministė ar visiška paleistuvė. Tiesa, nei viena, nei kita mano gyvenimui nėra svetima, tačiau nedrįsčiau savęs vadinti nei vienaip, nei kitaip. Aš mėgstu, kai vyras atidaro duris, sako komplimentus, paduoda ranką, lipant iš autobuso, nes tai gražu. Tai galantiška. Tačiau aš negaliu pakęsti, kai vyrai liepia savo žmonoms ar merginoms sėdėti namie, kai patys su draugeliais prisikrovę pilną bagažinę alaus išrūksta nežinoma kryptimi. Negaliu pakęsti, kai vyrai supyksta jei jų antroji pusė, besiausdama su draugėmis, išgėrė viena taure vyno per daug, kai pats per eilinį baliuką „prisisiurbė“ tiek, kad miegojo be kelnių prie miegamojo durų, nes šliaužimo būdų kelias pasirodė per ilgas. Negaliu pakęsti, kai atėjusi sms žinutė iš seno vaikystės draugo sukelia nesutramdomą jo pavydo viesulą, įtarimus neištikimybe ir šiaip isteriją. O pats žiūri į savo išrinktąją kaip į visišką pusprotę, kai ji sužinojusi, jog vakarykščiame vakarėlyje buvo daug laisvų (tiek šeimine padėtimi, tiek elgesiu) merginų, iš kurių viena jam palaikė kompaniją jo automobilyje, nes abiems labai norėjosi privatumo, kurio vakarėlio sūkuryje nebuvo. Man visa tai nepatinka tik todėl, kad atrodo neteisinga moterų atžvilgiu. Taip pat nedrįsčiau savęs vadinti paleistuve, nors norinčių tai padaryti, manau, tikrai yra. Taip, aš neturiu rūtų vainikėlio. Tiesa, niekada jo ir nepyniau. Mano šeimoje nebuvo nekaltybės, sekso tik po vestuvių kulto. Niekada nekūriau rožinių svajonių apie savo pirmąjį kartą. Man tai niekada neatrodė labai svarbu. Kol pirmasis kartas buvo tik ateities vizija, man jis nekėlė emocijų, nesvajojau su kuo, kaip, kur ir t.t. Neįsivaizdavau, kad tas, kuris bus man pirmasis, bus ir paskutinis. Truputėlį gėda prisipažinti, tačiau mano pirmasis kartas buvo girtas ir su žmogumi, kurio ne tik, kad gerai nepamenu, bet ir šiaip gerai nepažinojau. Ir mylėjausi aš toli gražu ne su keletu. Jų buvo daug. Vadinkit mane kaip norit, tai man gyvent netrukdo. Man tiesiog protu nesuvokiama, kodėl tas pats veiksmas, tik atliktas vyro ir moters, traktuojamas skirtingai. Juk jei vyras nužudo žmogų, jam taikomas toks pat straipsnis kaip ir moteriai žudikei. Jei moteris vairavo girta, jai numatoma tokia pat bauda kaip ir vyrui. Tai kodėl, kai tik kalba pakrypsta apie seksą, moterims ir vyrams pradeda galioti skirtingos taisyklės, moralės normos ir apkalbos? Į šį klausimą logiško atsakymo, matyt, niekada niekas nepateiks. Tiesiog taip yra.
Pamenate, „Akvariumo2“ sekso skandalą? Kas buvo linčiuojamas: Raudona ar Psichas? Oficialiai, žinoma, abu. Tačiau visų smerkiantys žvilgsniai krypo tik į Raudoną. Ištvirkelės, paleistuvės, amoralios merginos etiketė prilipo ilgam. O Psichas? O jis ne vieno tyliai buvo aukštinamas kaip „krūtas bičas“, sugebėjęs „padaryt“ mergą tiesioginiam etery. Ir visai nesvarbu, kad mylėjosi dviese, toje pačioje televizijoje, tuo pačiu metu, toje pačioje lovoje, po ta pačia antklode. Deja, didesnio pasmerkimo susilaukė Raudona. Kodėl? Nes ji moteris, o jis – patinas, eržilas, VYRAS.
Dar neišlipom iš viduramžiškų stereotipų, kad moters vienintelė paskirtis gimdyti vaikus vienam vyrui, o vyras gali savo dėmesiu ir savo pasididžiavimo sugebėjimais apdovanoti begalę moterų.
Na, bet velniop vyrų nuodėmes. Nesmerkiu jų. Vyrai tiesiog mėgaujasi jiems suteiktomis privilegijomis ir dėl to jie nekalti. Aš už laisvę moterims. Aš už tai, kad mes, moterys, galėtume be jokios sąžinės graužaties, kurią sukelia neigiamas visuomenės požiūris, mėgautis kūniškais malonumais su vaikinu, kurį matome pirmą kartą, bet labai jo norime. O kodėl ne? Aš už tai, kad prisipažinusi, jog vakar mylėjausi su savo vaikinu, kuris ne tik nėra mano vyras, bet aš net jo kandidatūros į šią vietą nekeliu, nesulaukčiau tylaus pasmerkimo kreivais žvilgsniais ir vėlesnių apkalbų, prasidedančių žodžiais „kokia ji pasileidėlė“.
Moterys ir vyrai įstatymuose turi lygias teises. Deja, tik įstatymuose. Niekas nežiūri kreivai į vyrą, kuris prieš vestuves pakuteno kokią panelę (dažniausiai į jį kreivai žiūri tada, kai jis būna to nedaręs). Tačiau nuotakos lovos istorija labai domina tetules bei močiutes ir neduokdie, pasirodys, kad ji kažką įsileido į savo rūtų darželį. Apkalbų ir pasmerkimo akmenimis užmėtys.
Gaila. Man velniškai gaila, kad tuo, ką mokslininkai pripažįsta kaip geros nuotakos ir stipresnės sveikatos šaltinį, drąsiai, nesigėdydami, su kuo nori gali mėgautis tik vyrai. Šiukštu ne moterys.
O man nusispjaut. Galų gale, juk uždraustas vaisius saldesnis, ar ne?
Rodyk draugams
